Šėryklos feeder žvejyboje: kaip pasirinkti tinkamą?

Pakalbėkime apie kitą labai svarbų feeder žvejybos elementą – šėryklas. Greičiausiai ne vienam dugninės meškerės gerbėjui, užėjus į žvejybos reikmenų parduotuvę, galva ima suktis nuo šėryklų pasirinkimo. Metalinės šėryklos, plastikinės šėryklos, atviros šėryklos, uždaros šėryklos, „window“ tipo šėryklos, kulkos formos šėryklos, M, L, XL dydžiai, 30 g lėtai skęstančios šėryklos stovinčiam vandeniui, 140 g upinės šėryklos su ragais ir dar daugybė kitų variantų. Ir tada kyla klausimas – kokią šėryklą rinktis? Jeigu feeder žvejyboje esate ne pirmus metus, tikriausiai jau turite savo favoritus. Žinote, kada rinktis metalinę šėryklą, kada plastikinę, kada sunkią upinę, o kada lengvesnę stovinčiam vandeniui. Tačiau net jeigu atrodo, kad šėryklas jau tikrai išmanote, kiekviena žūklė vis tiek gali nustebinti. Kartais tinkama tos dienos šėrykla turi milžinišką įtaką rezultatui. Ne veltui šis žvejybos būdas angliškai vadinamas feeder fishing. Jį nuo daugelio kitų žūklės būdų išskiria būtent šėrykla.

Metalinė ar plastikinė šėrykla? Dalį šėryklų pasirinkimo galima paaiškinti paprasta logika ir praktika. Pavyzdžiui, iš metalinės šėryklos jaukas dažniausiai išbyra greičiau nei iš plastikinės. Tokia šėrykla gerai tinka tada, kai norime aktyvesnio jauko darbo, greitesnio skleidimosi ir stipresnio kvietimo. Plastikinė šėrykla dažnai jauką laiko ilgiau, todėl gali būti naudinga, kai reikia lėtesnio jauko darbo, atsargesnio šėrimo arba kai žuvis nėra labai aktyvi. Kulkos tipo šėryklos ir window tipo šėryklos leidžia tiksliau mesti į tolimus taškus, ypač kai reikia pasiekti 50 metrų ar didesnį atstumą. XL šėrykla talpina kur kas daugiau jauko nei S ar M dydžio šėrykla, todėl puikiai tinka startiniam jaukinimui arba situacijoms, kai žuviai reikia daug maisto. Atrodo paprasta. Ir iš tiesų – daug kas čia logiška. Bet feeder žvejyboje vien teorijos dažnai neužtenka.

Eksperimentai – tikras feeder žvejybos grožis

Yra vienas dalykas, kuris dažnai veikia geriau už sausą teoriją. Tai eksperimentai. Ar kada bandėte visą dieną žvejoti su didžiule jaukinimo šėrykla ir išmėtyti 15 litrų jauko? Ar esate 9 metrų gylyje naudoję 10 g labai lėtai skęstančią šėryklą? Ar bandėte dalį šėryklos apvynioti izoliacine juosta, kad viena jos pusė būtų uždaresnė, o kita liktų atvira? Ar esate ant šėryklos klijavę automobilio ratų balansavimo svarelius, kad ją pasunkintumėte ir pritaikytumėte konkrečiai srovei? Būtent tokie bandymai kartais atneša geriausius rezultatus. Vieno teisingo atsakymo, kokią šėryklą naudoti, nėra. Jei ramiame Dievo užkampyje žvejojate vienas, dažniausiai veiks beveik viskas. Žuvys nori maitintis, jos neturi didelės konkurencijos, ir anksčiau ar vėliau viena kita užkibs. Bet kai šalia atsisėda kolega, šalia jo dar vienas, o už kelių metrų dar vienas – tada prasideda tikrasis feeder žvejybos grožis. Tada reikia ieškoti rakto į tos dienos žuvies nuotaiką. Ir, žinoma, visada smagu apgaudyti kaimyną.

XL šėrykla – ne tik startiniam jaukinimui

Dabar noriu pasidalinti viena patirtimi, kurią tikrai verta išbandyti. XL dydžio jaukinimo šėrykla teoriškai yra skirta greitam ir efektyviam startiniam jaukinimui. Atvažiuojate prie vandens, pasiruošiate vietą, rankos jau dreba, kaip norisi užmesti, bet prieš pradedant žvejoti reikia sukviesti žuvį į tašką. Jeigu tame vandens telkinyje žvejojate ne pirmą kartą ir žinote, kad ten yra karšių ar tiesiog daug aktyvios žuvies, jauko galima suversti daugiau. Kad nereikėtų pusvalandį mojuoti su M dydžio šėrykla, tam ir buvo sugalvota XL šėrykla. Į ją telpa tikrai daug jauko. Užtenka 5–10 metimų, ir žiūrėk – kibire jau trūksta poros litrų jauko. XL šėryklos labai tinka ir vasarą, kai naudojame daug žirnių, kukurūzų, peletų ir bandome prisivilioti rimtesnius egzempliorius – stambius karšius, karpius, lynus ar sezanus. Teorija paprasta: paėmei XL šėryklą, suleidai 10 metimų, padėjai ją į šoną ir pradėjai gaudyti su įprasto dydžio šėrykla. Bet kartą man kilo mintis jos nepadėti į šoną. Nežinau, ar tingėjau keisti sistemą, ar kitos šėryklos neturėjau, ar tiesiog norėjau paeksperimentuoti. Atsimenu tik tiek, kad pagalvojau: „Pabandysiu vieną metimą su ta pačia arkliška XL šėrykla, tik jau su masalu ant kabliuko.“ Ir gavau žaibišką kibimą. Nuo tokio jauko kiekio žuvis taške tiesiog virė. Kibimo laukti reikėjo gal penkias sekundes. Pradžioje, kaip dažnai būna, pirmoji atsiliepė smulkmė. Antras metimas – vėl XL šėrykla. Vėl kibimas. Po kelių tokių metimų pradėjo rodytis 400–500 g karšiukai, o nepraėjus nė pusvalandžiui prisistatė ir rimtesni 1–2 kg karšiai. Kartais pasirodydavo ir 2,5 kg gražuoliai. Visą dieną mojavau su tuo jauką ryjančiu griozdu ir nė kiek nesiskundžiau. Tą dieną žuvys tiesiog ėjo iš proto dėl jauko kiekio. Papildomai sunaudojau tik saują skandintų musės lervų, kad taške būtų gyvo maisto. Laimikį teko paleidinėti maždaug kas 40 minučių, kad neviršyčiau normos. Tą žūklę prisiminsiu dar ilgai. Ir esmė buvo ne vien XL šėrykloje. Kitomis sąlygomis ji nė velnio netiko. Žinoma, kad tikrinau. Ir tikrinu beveik kiekvieną žvejybą. Esmė buvo ta, kad nepabijojau eksperimentuoti ir išbandyti kažko, kas tą akimirką atrodė nelabai logiška.

Kokią šėryklą rinktis feeder žvejybai? Trumpai tariant, verta turėti kelis skirtingus šėryklų tipus:

M/L dydžio šėryklas kasdienei feeder žvejybai

XL šėryklas startiniam jaukinimui ir aktyviai žuviai

Metalinės konstrukcijos šėryklas greitesniam jauko darbui

Plastikines šėryklas lėtesniam jauko atidavimui

Window tipo šėryklas tolimiems ir tiksliems metimams

Sunkias upines šėryklas žvejybai srovėje

Lengvas šėryklas stovinčiam vandeniui ar atsargiai žuviai

Geriausia šėrykla yra ta, kuri tą dieną padeda greičiausiai rasti žuvies nuotaiką. Kartais reikia mažos, subtilios šėryklos. Kartais reikia sunkios upinės. Kartais reikia plastikinės, kad jaukas lėčiau išeitų. O kartais reikia didelės XL šėryklos, kuri atrodo per didelė, bet žuvį tiesiog užkuria.

Pabaigai – nebijokite bandyti

Feeder žvejyba, dugninė žvejyba ir žvejyba su šėrykle yra nuolatinis ieškojimas. Vieną dieną veikia matylius, kitą – skandintos musės lervos. Vieną kartą žuvis nori mažos šėryklos, kitą kartą – didžiulio jauko kiekio. Kartais reikia vos kelių gyvų masalų, o kartais žuvis tiesiog prašo daugiau maisto. Todėl svarbiausias patarimas labai paprastas – nebijokite eksperimentuoti. Bandykite skirtingas šėryklas, keiskite gyvų masalų kiekį, stebėkite feederio viršūnėlę, reaguokite į kibimus ir mokykitės iš kiekvienos žūklės. Nes būtent tada žvejyba tampa ne tik sėdėjimu prie vandens, bet tikru žaidimu su žuvimi. Kaip sakoma – kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Tik nenustebkite, jeigu kartais per tuos eksperimentus šampanas ima ir išgaruoja. Skanaus žuvims, gero kibimo jums ir!Nei žvyno!

Iš žvejų žvejams!